- Accio, „Žaibe“! - sušuko. Ir štai išgirdo atšvilpiant. Atsisukęs išvydo pamiške atskriejant „Žaibą“. Šluota šovė į aptvaro vidų ir sustingo ore šalia jo, laukdama, kad jis užsėstų.
Pasak Mirandos Vištvanagienės, Accio burtažodį daugiausiai naudojo Accionitai ir jų lyderis Gideonas Flatvortis. Ši anti-žiobarų ekstremistų grupė pasisakė prieš žiobarus vienu vieninteliu būdu – prisiekė nieko nekelti ir nenešti be magijos pagalbos. Ši grupuotė tapo žymi dėl jų besaikio šaukiamųjų kerų naudojimo.
Šio burtažodžio mokoma kerėjimo pamokoje ketvirtame kurse. Dar kartą burtažodis apžvelgiamas penktame kurse, kai ruošiamasi VML egzaminams.
Šaukiamųjų kerų negalima naudoti pastato viduje. Taip pat jais negalima prisišaukti gyvų padarų, išskyrus tuomet, kai bandoma prisišaukti daiktą, kurį jie dėvi ar laiko rankoje. Tačiau toks prišaukimo būdas gana rizikingas, kadangi daiktai keliauja šviesos greičiu ir gyvas organizmas gali būti sužalotas proceso metu. Vienintelė žinoma išimtis – mėšlavabaliai, kadangi manoma, jog jų neverta kviestis.
Kuo toliau nuo burtininko yra norimas prisišaukti daiktas, tuo sunkiau tai padaryti. Tačiau, Hermionos Įkyrėlės teigimu, nesvarbu, kokiu atstumu daiktas yra – jeigu burtininkas tiksliai žino jo buvimo vietą ir tai aiškiai mato mintyse, jį lengvai galės prisišaukti.
Norint apsaugoti daiktą nuo prišaukimo, jį galima užburti kerais, apsaugančiais nuo vagystės. Šiais kerais buvo užburta dauguma magiškų prekių, parduodamų XX a. ir XXI a. pradžioje. Juos galėjo prisišaukti tik jų teisėti savininkai.